šerikas

šerikas
1 ךerìkas sm. (2) kuolas baidokui prie kranto tvirtinti; plg. šeryga: Šerìką du vyrai tik galia nešt; jis medinis, daugiausia iš eglės, storesnis kai šienkartė Jrb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • šėrikas — 2 šėrìkas, ė smob. (2) K 1. N, J, M, L, Rtr, JbL360, Slm, Mlk, Grz, Pc kieno pareigos šerti gyvulius: Dvaruos seniau būdavo prie kiaulių atskira merga, ir vadindavo šėrikè Ds. Ana išejo dvaran ir pristojo užu šėrikę LKT325(Lel). Tujau ateis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šėrikas — šėri̇̀kas, šėri̇̀kė dkt. Jáunas būdamas di̇̀rbau kolūkyje šėrikù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šerikas — 2 ךerìkas sm. (2), šėrìkas (2) žr. šerokas: Taigi va, kai žiūri, visiškai netikęs šerìkas, ė brangybė Sdk. Išsiaudė tokio te šėrikė̃lio Rud …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šėrikas — 1 šėrìkas sm. (2) Dkš išsišėręs gaigalas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arklašeris — arklãšeris, ė smob. (1) arklių šėrikas: Dvare arklãšeriu buvęs Grg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arklinis — 2 arklìnis, ė smob. (2) 1. Lkv, Vdk, Jrb naktigonis, arkliaganis, šėrikas: Kur dingo mūsų arklìnis, jau laikas arklius šerti Skr. Ilgus metus mano dėdė tarnavo dvare už arklìnį Krš. Pešės kuršiai dėl žuvių ..., dėl botago arklìniai KlvD144. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bandišius — bandìšius sm. (2) K, Lkš piemuo; žr. 1 bandinis: Pašauk bandìšių pietų, tegena namo Skr. Krūmuose gano gyvulius bandìšius Srv. Alpių bandìšius KII84. ║ Š šėrikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bandšėris — bañdšėris, ė smob. (1); LC1887,20 kas bandą šeria, gyvulių šėrikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulašeris — 2 kiaulãšeris, ė smob. (1) kiaulių šėrikas: Menka dar iš anos kiaulãšerė – tiktai trylekos metų Užv. Nutvėrė tą mergę kiaulãšerę KlvrŽ. Prašykis, kad priimtų pri kiaulašerio už gizelį Bržr. Vaikščio[ja] apskretusi kaip kiaulãšerė Als …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulininkas — 2 kiaũlininkas, ė smob. (1) K.Būg, Pgr, kiauliniñkas (2) Ms, Slnt 1. kiaulių piemuo, kiauliaganis: Išėjo gyvuliai iš miško, pamatė juos kiaulininkai ir paleido kiaules namo V.Krėv. Dvi piemeni pasiunčia su ąsotėliais prie kiaulininkų MTtIV26.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”